kenksmas

keñksmas sm. (4) kenkimas, žala, nuostolis: Daug kenksmo ir nelaimių pridirbdavo Dzuaras savo kaimynams kistynams A.Vien. Žmonės gyvensią iš vieno, kaip viena didelė šeimyna, suprantanti santaikos naudą ir barnių bei kerštavimų kenksmą LzP. Nė kokio keñksmo nebus, kad ir gersi Jnšk. Tik kad visos tautos norėtų atsikeršyti už jiems padarytus kenksmus, tai karas niekumet negalėtų pasibaigti Vd.